2018/03/12

Bernard Werber. Angelų imperija

Angelų imperija: romanas / Bernard Werber. - Vilnius: Tyto alba, 2008. - 396, [2] p. - ISBN 978-9986-16-659-7. - UDK: 821.133.1-31

Tai antroji „Tanatonautų“ dalis, tęsianti pasakojimą apie tai, ką patyrė mirties tyrinėtojai, patys suvis palikę gyvųjų pasaulį. O patyrė jie angelų būvį, kažkuo primenantį darželio auklėtojo misiją su perspektyva kilti karjeros laiptais iki direktoriaus pareigybės.

Ką patyriau aš? Na... Nusivylimu to nepavadinsi, greičiau ištiko netikėtumas. Jei būtų tekę abi knygas skaityti atvirkštine tvarka, kitos dalies, matyt, nebepaimčiau į rankas. Juolab ir pavadinimas gniuždantis – „Angelų imperija“. Anyway, kai esi praėjęs pamišėliškų Eridano viršelių kursą, negi leisies sutrikdomas pavadinimo... 

Turinio požiūriu turbūt didesnio skirtumo tarp abiejų dalių nėra: toks pats seklus naratyvas, papildytas sudėtingesniais, tariamai iš filosofinio traktato cituojamais intarpais, tokie patys nesudėtingi sprendimai, devyniais atvejais iš dešimties grindžiami klišėmis, neieškant įmantresnių idėjų. O bet tačiau... Jei „Tanatonautuose“ visos tos klišės atrodė vykęs meninis sprendimas sodraus sarkazmo kupinam antiutopiniam pasaulėvaizdžiui kurti, tai „Angelų imperijoje“ jos lieka plikos – ironiškos būties refleksijos čia ne daugiau nei pusėtiname anekdote.

Ne, tai anaiptol ne prasta knyga, tikrai ne. Sakyčiau, visai tikėtina, kad autorius norėjo parašyti gilesnį kūrinį, atsisakydamas dalies, pavadinkime, pramoginių elementų, kreiptis į adresatą jautriau, asmeniškiau. Ir lygiai taip pat tikėtina, kad šis sumanymas jam visai pavyko. Bet – ne su manimi. Tai „Mažojo princo“ gerbėjų, ieškančių „esmės paprastume“ stilistika.

Na ir eilinįsyk vertėjų perliukai, kai net pagrindinio personažo vardas per abi dalis sugeba įgauti tris skirtingas formas.  Meh.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą